Jei jau mūsų namuose auginamos katės daugiau mažiau visos bent jau panašios, štai šunys skiriasi ir stipriai. Šunų veislių įvairovė žymiai didesnė, turėti veislinį šunį yra kur kas įprasčiau nei „tiesiog katę“. Taip yra dėl kelių dalykų. Tame tarpe ir dėl istorinių, kuomet skirtingos šunų veislės turėjo atskiras funkcijas padedant žmogui, ir dėl galimybių auginti didesnį ar mažesnį šunį. Pripažinkime – vilkšunis ir toiterjeras yra visiškai kitokių sąlygų, kitokio dėmesio ir skirtingų finansų reikalaujantys gyvūnai. O štai kačių veislės iš esmės skiriasi tik išvaizda, tad jų populiarumas gerokai mažesnis.
Šiuo metu renkantis šunį ir jo veislę vienas iš pirmų dalykų būtent ir yra veislės dydis. Natūralu, jog butuose, ypač nedideliuose, gyvenantys žmonės nenorės sau į kompaniją didelių ir aktyvių šunų. Čia puikiai tiks toiterjerai, mopsai, taksai bei kiti mažieji šunys. Tuo patu jei turite namą, didelį kiemą, kodėl gi neturėti ko nors panašesnio į šunį – rotvelerį, aviganį, vilkšunį ar haskį. Savam kieme toks šuo gali būti ir puikus sargybinis. Nors, kita vertus, toiterjeras gali būti puiki signalizacija…
Skirtingų veislių šunys labai skiriasi ir savo poreikiu aktyviai judėti. Pavyzdžiui didieji dogai, nors iš pažiūros ir turėtų būti judrūs, yra tikrai ramūs šunys. Jaunystėje jie dar linkę palakstyti, tačiau suaugę ir ypač senstantys mielai didžiąją dalį paros tiesiog praguli. Ir nieko keisto – veislės „dėka“ greitai augantys kaulai nespėja augti taisyklingai, kartu su sausgyslėmis ir raumenimis, toks šuo jau savaime užauga kaip šioks toks invalidas.
Na o štai aktyvieji haskiai, laikos ar vilkšuniai – puikus pavyzdys veislių, dar ir dabar tebetarnaujančių žmogui praktikoje. Tokie šunys įpratę būti lauke, įpratę judėti. Jei mėgstate bėgioti, važinėti dviračiu, toks kompanjonas jums – kaip tik. Toks šuo per dieną laisvai gali sukarti dvidešimt ir daugiau kilometrų. Žinomą, jei prieš tai ilgą laiką neteko jam tinginiauti.
Nors šunų veislės iš pažiūros ir skirtingos, tačiau vis tik tai tas pats gyvūnas, ta pati rūšis. Tai gaujos gyvūnai, mėgstantys turėti vadą, ko nors klausyti ir tuo pačiu kuo nors rūpintis. Su katėmis viskas kitaip – kiekviena save gerbianti katė bus savarankiška ir niekam nepaklūstanti. O štai šuns elgesys priklauso nuo dresavimo, nors bene pagrindinės jo savybės – ištikimybės ir prieraišumo – nereikia net mokinti.
