Dabar viskas paprasta – galime bet kada įsijungti žinias ir Naglis Šulija pasakys, koks oras laukia rytoj – skėtį pasiimti ar galima palikti jį namuose. Jei tik pageidaujate – orų prognozių pilna ir internete. Dienai, savaitei ar net mėnesiui į priekį. Nors dažnai skundžiamasi, kad štai, sinoptikai ir vėl neteisingai nuspėjo orus, tačiau iš tiesų jokių spėlionių čia nėra. Tai sudėtingas mokslas, o prognozės tikrai atitinka realybę. Kitaip būdavo senovėje, dar prieš gerą šimtmetį ir anksčiau, kai orai Lietuvoje būdavo numatomi tik pagal įvairius gamtos reiškinius ir prietarus. Iki šiol sakoma – kregždės žemai skraido, vadinasi, lauk lietaus. Pateiksime jums daugiau panašių orų permainų pavyzdžių.
Viena svarbiausių žiemos datų, buvusi orų spėjimų atskaitos tašku, yra šv. Liucinos diena – gruodžio 13-oji. Anksčiau vadinta šviesos diena, kadangi visas 12 dienų iki Kalėdų saulė kasdien nusileisdavo tokiu pat metu. Šios dvylika dienų žymėjo dvylika mėnesių, tad kokia yra gruodžio 12 – toks bus kitų metų sausis, 13 diena – vasaris, 14 – kovas ir taip toliau. Kasdien reikėjo stebėti orų pokyčius: diena šilta ar žvarbi, saulėta ar ūkanota, rami ar vėjuota.
Svarbi ir sausio 25-oji. Dabar šią dieną žinome, nes JAV iš urvo traukiamas barsukas Filas. Tačiau ir senovės lietuviai panašų prietarą turėjo – jei miške randama barsuko pėdsakų, vadinasi sniegas dar negreit nutirps ir žiema bus ilga. Kitas žiemos žingsnis link pavasario yra Grabnyčios, vasario 2-oji. Jei ši diena saulėta – užderės geras linų derlius, pavasaris bus ankstyvas, vasara – su gausiomis perkūnijomis.
Pavasarį dėmesys skirtas pirmosioms kovo dienoms. Sakoma, kad kovo 1-oji parodo, koks bus pavasaris, o 2-oji leidžia nuspėti vasaros orus. Tuo tarpu jei per Kazimierines, kovo 4-ąją, išgirstama vieversio giesmė – laukite sniego.
Pagrindinis vasaros pranašas yra pirmasis pavasario griaustinis. Labai svarbu klausytis, iš kurios pusės jis pasigirsta – jei iš vakarų, tuomet laukite lietingos vasaros, iš rytų – saulėtos, bet žvarbios, iš pietų – šiltos ir malonios. Ypač gerai, jei griaudi per Velykas – vasara nusimato puiki.
Rudens ir žiemos orus senoliai taip pat numatydavo pagal kelias datas. Jei Baltraus diena, rugpjūčio 24-oji, kai gandrai pakelia sparnus išskristi žiemoti, yra saulėta – ruduo bus sausas. Kalėdų orus parodo jiems priešinga Martyno diena, minima lapkričio 11-ąją. Jei tądien žąsys gali ant ledo vaikštinėti, per Kalėdas teks ant ledo tupėti.
Senovės lietuviai itin didelį dėmėsį skyrė gamtai ir orams, tai buvo žemdirbių tradicija. Pabandykite kada tokiu būdu orus paspėlioti ir jūs – galbūt pavyks ne prasčiau nei Šulijai.
