Be higienos ir mitybos, miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos mūsų išvaizdai ir savijautai. Skubos, triukšmo ir emocinės jtampos dienomis daugelis skundžiasi nemiga,, o tai neigiamai veikia psichiką ir išvaizdą.Nemiga dažnai kankina dėl nervinės įtampos, kurią sukelia nemalonumai darbe, rūpesčiai, nemalonūs išgyvenimai ir kt. Neretai miegas sutrinka žmonėms, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, daug rūkantiems, nes šie veiksniai labai dirgina nervų sistemą.
Nemigos kankinami žmonės eikvoja dabai daug energijos ir visada atrodo nuvargę. Nuovargį rodo gilios nosies ir lūpų raukšlės, pajuodę poakiai, patinę vokai ir dažnai paraudusios akys. Oda išbąla, suglemba.Ypač jautrios nemigai yra galvos smegenų ląstelės, kurios miegant atsinaujina ir regeneruoja.Žmonių miegas nėra vienodas. Vienų žmonių miegas iš pradžių yra negilus, o paskui pagilėja. Kiti, atvirkščiai, iš karto užmiega giliu miegu, apimančiu visas galvos smegenų dalis.
Mokslininkai kruopščiai tyrė, kaip miegas priklauso nuo žmonių charakterio, intelekto, gyvenimo būdo ir net padėties–, kurioje jie užmiega. Paaiškėjo, kad tokia priklausomybė iš tikrųjų yra. Pavyzdžiui, viskuo patenkinti ir pasitikintys savimi, vengiantys konfliktinių situacijų žmonės miega ramiai, rečiau negu kiti keičia padėtį miegodami, miega giliau ir trumpiau, o žmonės, kuriuos kankina nepilnavertiškumo kompleksas, miega neramiai, vartosi, dažnai pašoksta iš miego.Miego kokybė priklauso ir nuo pasirengimo jam, taip pat nuo to, kur ir ant ko miegama.Miegamajam reikia skirti didžiausią kambarį, kad būtų kuo daugiau geresnio oro. Be to, didesniame kambaryje mažiau girdimi iš lauko sklindantys pašaliniai garsai. Tyrimai taip pat parodė, kad geriau miegama nesudedamojoje lovoje. Čiužinys turi būti minkštas, bet stangrus, be įdubimų. Ir pagalvė turi būti gana stangri, kad galva nepasinertų joje.
Prieš miegą kambarį reikia gerai išvėdinti, o jeigu leidžia oras, pageidautina miegoti prie atviro lango. Grynas oras yra geriausias vaistas nuo miego sutrikimų, prabudimų naktį ir košmarų.Miegui reikia rengtis ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Todėl patariama prieš miegą neilgai ramiai pasivaikščioti — prisikvėpuoti deguonies. Taip pat galima prie atviro lango truputį pasimankštinti, ypač rekomenduotini .kvėpavimo pratimai. Fiziškai silpno arba nusilpusios po ligos moterys tokius pratimus gali daryti lovoje.
Štai du kvėpavimo pratimai, kuriuos galima daryti gulint.
1 pratimas. Atsigulti aukštielninkam, atpalaiduoti visus kūno raumenis, delnus padėti ant šonkaulių (šonų). Įkvėpti, po to[ ramiai iskyėpti truputį suspaudžiant rankomis krūtinės ląstą.
2 pratimas. Atsigulti aukštielninkam, rankas padėti ant juosmens taip, kad pirštai būtų nukreipti į pilvo vidurį. Įkvėpti, po to ramiai iškvėpti spaudžiant rankomis pilvą.
Stovint galima daryti šiuos pratimus. Kojos pražergtos sulig pečiais, rankos nuleistos žemyn. Pasukus delnus į-išorę, kelti rankas į viršų ir įkvėpti. Po to iškvepiant lėtai rankas leisti žemyn.. Pratimą kartoti 5—6 kartus.
Po mankštos reikia nusimaudyti po šiltu dušu arba vonioje.
Prieš miegą nepatariama vartoti nieko, kas dirgina nervų sistemą, gerti stiprios kavos arba arbatos, rūkyti. Sunkiai užmiegan-tiems žmonėms prieš miegą reikia išgerti stiklinę pieno ir suvalgyti arbatinį šaukštelį medaus. Nemėgstantieji pieno gali išgerti pusę stiklinės vandens su šaukšteliu medaus ir skiltele citrinos.
Svarbu miegui pasirengti ir psichiškai, todėl prieš jį nereikia gvildenti nemalonių problemų, žiūrėti baisių filmų. Gulėdami lovoje, patikrinkite, ar visi raumenys atpalaiduoti, ar nesusiraukš-lėjusi kakta, nesuraukti antakiai, nesuspaustos lūpos (smarkiai suspaudus lūpas, atsiranda raukšlių aplink burną). Reikia gulėti kuo lygiau.Geram miegui labai svarbi tyla, nes ji palankiai veikia nervų sistemą. Bet koks triukšmas dirgina organizmą, slopina psichines reakcijas, didina jaudrumą ir greitina nuovargį. Nustatyta, kad triukšmas yra ir ankstyvos senatvės priežastis.Dažnai triukšmas sukelia ir nemigą. Taigi miegant neturi būti į jokio triukšmo. Nuolat neišsimiegant arba miegant negiliai, greičiau sensta organizmas, silpsta jėgos, dėl to susergama daugeliu ligų.Nustatyta, kad net nestiprus garsiniai dirgikliai (tylus pokalbis, bildenimas ir kt.) sukelia miegančio žmogaus funkcinių organizmo pakitimų — padažnėja pulsas, tankiau kvėpuojama. Taip miegant gerai nepailsima. Toliau panasiu straipsniu rasite musu bloge.