Nenorintiems daug mokėti už interjero, vidaus apdailos darbus ir remonto darbus, remdamasis asmenine patirtimi, siūlau baigti žiūrėti nesibaigiančius realybės šou per televiziją ir vis ilgesnes reklamos pertraukėles, o didesnę dalį darbų atlikti patiems. Tai nėra grįžimas į akmens amžių ar natūrinį ūkį. Statybos darbai taip pat nėra pigūs visame pasaulyje. Tiek Europoje, tiek JAV vidutinis statistinis pilietis nėra pajėgus iš karto įsigyti nuosavą būstą. Nekilnojamojo turto karna ilgalaikiame periode kyla sparčiau nei darbo užmokestis, tad už būstą žmogui tenka „parduoti bankui“ vis daugiau savo darbingo gyvenimo metų. Jau ir Lietuvoje bankai prakalbo apie paskolas 50 metų, kurios aš, būdamas trisdešimtmetis, tikrai nesiryžčiau imti. Reaguodamos į situaciją kai kurios valstybės skatina būsto statybą ir įrengimą savo jėgomis, nes laikoma, kad taip žmogus padidina ne tik savo turtą, bet sukuria ir didesnį nacionalinį vidaus produktą.
Kai kuriose užsienio valstybėse ūkio būdu namus statantiems gyventojams numatytos ne tik mokesčių lengvatos, bet ir socialinės garantijos — žmogus, dirbantis savoje statyboje, draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu.
Brangstanti statybų darbų našta verčia statybinių ir, pavyzdžiui, šiltinimo medžiagų gamintojus gerokai pasukti galvas, kaip atpiginti statybos, šiltinimo bei apdailos darbų savikainą. Kasmet sukuriama vis daugiau medžiagų ir technologijų, kurių montavimas paprastas, nereikalauja specialių įrankių ar didelės patirties.
Visgi kai kuriuos akcentus vertėtų sudėlioti teisingai: remonto ar šiltinimo darbai turi būti atliekami laikantis tam tikrų reikalavimų ir taisyklių. Stogo šiltinimas atliekamas specialia įranga, šiltinimui naudojamos profesionalios medžiagos. Jei medžiagas, tokias kaip purškiamos putos, galima įsigyti, tai specialią įrangą naudoja tik šiltinimo profesionalai. Vadinasi, šiuolaikišku, inovatyviu šiltinimu savarankiškai vargu ar verta rūpintis. Tačiau statybos ir apdaila – kas kita.
Pavyzdžiui, tinkavimas. Gana lėtas ir kruopštus darbas, reikalaujantis nemažai kantrybės. Tačiau jį galima nesunkiai atlikti patiems. Anksčiau gamindamas tradicinį skiedinį, geras tinkuotojas turėjo mokėti ir kalkes gesinti, ir reikiamą tirštumą išgauti. Dabar rinkoje yra įvairiausių mišinių, kuriuos paruošti naudoti lengviau nei viengungiui išsivirti makaronus: tereikia pasiskaityti instrukciją ant pakuotės, užpilti vandeniu ir gerai išmaišyti. Spartesniam darbui naudojamos specialios liniuotės — metalinės juostelės, kurias priklijavus prie sienos vėliau galima greitai ir lengvai užtepti reikalingą tinko sluoksnį ant sienos. Tačiau iki galo išlyginti sieną reikia tam tikro įgudimo, kuris pirmąkart paėmus į rankas mentelę įgyjamas pamažėle. Savo būsto sienų pamokoms gali ir neužtekti, nė nekalbant apie gautus rezultatus. O apie lubų tinkavimą ir humoreską galima parašyti… Tačiau tinkavimą galima lengvai pakeisti gipso kartono plokščių klojimu. Jomis lengvai galima palyginti ir kreivoką sieną. Žinoma didelio mūrijimo broko nepaslėpsite, tačiau 1—2 cm nelygumus galima užtaisyti. Lubas taip pat greitai apdailinsite sumontavę pakabinamą konstrukciją iš metalinių profilių ir prie jų prisukę gipso kartono plokštes. Maža to, medžiagų kaina artima ir net mažesnė už tinko medžiagų kainą.
