Ekspertai tvirtina, kad žmonijos laukia pakankamai miglota ateitis: iki 2035 metų gamybos automatizavimas sunaikins beveik pusę visų šiuo metu egzistuojančių profesijų. Nuo to nukentės ne tik žemą kvalifikaciją turintys darbininkai. Atleidimai grės ir dirbantiems aptarnavimo, transporto, gamybos ir žemės ūkio srityse.
Vairuotojai ir Google. Prieš metus Google paskelbė, kad yra pasiruošę pradėti gaminti savavaldžius automobilius. Prototipas atrodo kaip nedidelis ir draugiškas dvivietis automobilis be vairo ir pedalų. Viduje yra tik mygtukai „stop” ir „start”. Saugumo sumetimais, maksimalus tokio automobilio išvystomas greitis – 40 kilometrų per valandą.
Statybos mašinos ir 3-D spausdintuvai. Teigiama, kad dauguma statybininkų iki 2035 metų gali netekti darbo. Daugiausia dėl to, kad vis dažniau statyboje yra naudojami konstrukcijų ruošiniai. Ateityje robotai gamyklose kurs būsimų statinių detales, savavaldžiai sunkvežimiai veš juos į statybos vietą, o statybos mašinos, valdomos nedidelių pilotų komandų, surinks statinį kaip konstruktorių.
Žurnalistai ir algoritmai. Atrodė, kad kūrybinėje industrijoje dirbantys žmonės yra saugūs, tačiau taip nėra. Visi rutiniški, pasikartojantys darbai bus automatizuoti, o specializuotų įgūdžių neturintys žemiausios grandies darbuotojai taps nebereikalingi. Artimiausiu metu robotai gali pradėti rašyti nesudėtingus, vienodą struktūrą turinčius tekstus, pavyzdžiui naujienas ir pranešimus spaudai. Jau dabar sistema Qill generuoja sporto naujienas, o Associated Press turi algoritmą, automatiškai skelbiantį ekonominius pranešimus.
Agrorobotai ir ūkininkai. Leidinys MIT Technology Review paskelbė, kad kito dešimtmečio pradžioje agrorobotai, arba skraidantys ūkiniai robotai, galutinai sunaikins darbo vietas žemės ūkio srityje. Dronai ir jutikliai rinks informaciją apie derlių, kartu su antžeminėmis mašinomis automatizuos visus rutiniškus ūkinius darbus, žmonėms liks tik valdyti sistemą, tačiau ir tai iki 2025 metų pradės daryti specialūs algoritmai.
Gydytojai ir superkompiuteris Watson. Didelių duomenų naudojimas gali pakeisti ir sveikatos apsaugos sritį. IBM pastaruosius tris metus mėgina superkompiuterį Watson paversti debesine medicinos platforma. Šiuo metu mašina talpina medicininius duomenis iš viso pasaulio ir moka nustatyti vėžį. Ateityje kompiuteris galės nebrangiai diagnozuoti įvairias ligas, suteikdamas gydytojams galimybę daugiau laiko skirti bendravimui su pacientais. Tačiau jei Watson taps pakankamai protingas, jis galės pakeisti kai kuriuos darbuotojus sveikatos apsaugos srityje.
Darbininkai ir robotas Bartex. 2012 metais išleistas robotas skirtas vidutinėms įmonėms. Jis moka atlikti nesudėtingus darbus prie konvejerio, kilnoti daiktus, o dėl to, kad yra pakankamai nesunkus (sveria šis robotas apie 150 kilogramų) jį galima lengvai pervežti į kitą vietą. Robotas yra labai draugiškas, pavyzdžiui jis supranta kai šalia yra žmogus, ir dėl jo saugumo sustabdo darbą, taip pat jis moka demonstruoti įvairias emocijas turimame ekrane. Tačiau įdomiausia jo savybė – gebėjimas mokytis. Žmogus, kontroliuodamas roboto manipuliatorius, gali išmokyti jį surinkinėti sudėtingus daiktus. Jo kaina – 25 tūkstančiai dolerių, maždaug tiek JAV per metus uždirba nekvalifikuotas darbininkas.
