Ieškodami darbo užsienyje, lietuviai paprastai būna gana nuobodūs – arba keliaujama į Jungtinę Karalystę, kur ir pažįstamų daug kas gali rasti, ir kalba daugiau mažiau žinoma, arba į Norvegiją, kur tiesiog dideli atlyginimai. Kita vertus, keista, kad nesugalvoja emigruoti į kokį Liuksemburgą, kur algos dar gerokai didesnės.. Bet vis tik – nereikia pamiršti ir ne tokių egzotiškų valstybių. Patyrę emigrantai randa puikias darbo sąlygas ir tenkinančius atlyginimus ir Švedijoje, ir Suomijoje, ir Danijoje. Na, puikios sąlygos – dalykas sąlyginis, kuriam paprastai pakanka vienintelio rodiklio – didelio atlyginimo.
Su darbais Anglijoje ar Norvegijoje viskas kaip ir aišku – greičiausiai teks padirbėti kokiame nors fabrike prie konvejerio linijos, statybose ar kažką panašaus. O kaip yra kitose, ankščiau išvardintose valstybėse? Ar nepareikalaus ten darbdaviai kokių nors rimtesnių įgūdžių ar sugebėjimų? Ar tik nereiks būtinai mokėti bent kalbos pagrindus, kad pavyktų įsidarbinti net ir geriausiam specialistui?
Atsakymas labai paprastas – ir taip, ir ne. Visų pirmą, tai ir kitur nieko egzotiško nėra – ir fabrikų, ir statybos įmonių, ir žemės ūkio darbų netrūksta įvairiose šalyse. Agentūros įdarbina, jūsų žemesnės grandies viršininkas mokės arba anglų, arba rusų kalbą (na, juk bent viena iš jų susikalbate), o darbas bus tikrai paprastas ir primityvus. Kita vertus, tokiomis sąlygomis galite tikėtis minimalaus tose valstybėse nustatyto atlyginimo ir nieko labai daugiau. Kita vertus, jei jau kalbame apie kalbos mokėjimą, kodėl gi ne. Bet kurioje valstybėje, mokant tos šalies kalbą, atsiveria kur kas platesnės galimybės ne tik lengviau įsidarbinti, rinktis iš įvairesnių darbų, bet ir gauti kur kas didesnį atlyginimą.
Ir Švedija šiame kontekste – tikrai ne išimtis. Tad nieko nuostabaus, jog darbas Švedijoje vis dažniau atkreipia mūsų tautiečių dėmesį. Paprastai – statybose arba žemės ūkyje, gana dažnai ir miškininkystėje, sodinant mišką. Grynas oras, aktyvus fizinis darbas – gal ir visai smagu. Atlyginimai, nors ir mažesni nei Norvegijoje, tačiau vis tiek aukšti. Palyginus su Lietuva, žinoma. Be to, dirbant žemės ar miškų ūkyje, dažnai kur kas pigiau išsprendžiamas ir apgyvendimo klausimas. O tai, ypač pagalvojus apie nuomos kainas Londone, gali būti ir visai stiprus argumentas.
